KODĖL SAMDOMAS DARBAS NĖRA IŠEITIS. I dalis

Darbas, darbas, darbas. Daugiau darbo atneš daugiau pinigų? 

"Darbas žmogų puošia" - sako sena lietuvių patarlė. Iš tiesų - darbštumo daugeliui mūsų netrūksta. Mes didžiuojamės, kad darbe plušame be atokvėpio, kad padarome daugiau nei reikia ir, kad sėdime viršvalandžius. Bet yra ir kita iškalbinga lietuviška patarlė: "nuvarytus arklius nušauna".

Ji reiškia, kad ne visada daugiau darbo atneš daugiau pinigų ar geresnį gyvenimą. Jei esi samdomas darbuotojas, dažnu atveju Tavo geranoriškumu bus bandoma pasinaudoti. O vos tik nustojama dirbti, nustojama ir gauti pajamas. Dėl finansinio nesaugumo darbuotojas "pririšamas" prie darbovietės ir geriausius gyvenimo metus iššvaisto kurdamas finansinę gerovę darbdaviui, o ne sau.

Tai yra didžiausia samdomojo darbo yda: darbuotojas aukoja mažiausiai 8 efektyviausias paros valandas ir mainais gauna piniginį atlygį - algą. Šis sandoris veiksmingas tol, kol atlyginimas (alga) leidžia oriai gyventi, tik tol, kol esi sveikas, ir tik tol, kol esi darbinio amžiaus. Kitaip tariant, Tu gauni tik aktyviąsias pajamas, o nuo tos akimirkos, kai iš darbo išeini ar jį prarandi, negauni nieko. Aktyviosios pajamos nėra geriausias ar pakankamas būdas siekti finansinio saugumo ar juolab finansinės laisvės. Kartais tai kaip tik žalingas įprotis: dirbdamas samdomąjį darbą, žmogus bijo jį prarasti, nes jaučia atsakomybę už savo šeimą ir bijo pažeisti savo finansinius įsipareigojimus, tokius kaip būsto paskola, mokesčiai ir t.t.

Versk kitą puslapį "Geresnio gyvenimo ateitis neįmanoma be pasyviųjų pajamų! II dalis".